BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Padėkos žodžiai tėvams

Padėkos žodžiai :

1. “Mieli tėveliai, šiandien Jūs braukiate ašarą… turbūt kaip ir tada, kai mes žengėme pirmą žingsnį. Bet šiandien pirmą žingsnį žengiame mes kartu ir jau į mūsų bendrą gyvenimą. Todėl norime Jums padėkoti iš visos širdies už mūsų laimingą vaikystę, už meilę, kurią gavom iš Jūsų, už viską viską - iš širdies. Ir prisiminimui norime Jums įteikti švyturį - buvote ir liksite mums švyturiais.”

2. “mes nenukrentam is dangaus ir nieatsirandam su rasa, mus uzaugina ir ispuoseleja mylincios ir geros tevu rankos.
ir nors dar vakar dovanojom jums pirma sypsena, zengeme netvirtus pirmus zingsnius ir tareme pirmus zodzius, siandiens supranbtam kad vaikyste prabego mazuciais zingniais pasellusiai greitai..nors dar patys jauciame esantys dideli vaikai, bet zengeme tvirtu svarankisku zingzniu kurdami svao seima”

3. “…Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, pauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų tikrai nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio keliu, mokėte nepaklysti gyvenimo kryžkelėse…. Kad ir kur Jūs bebūtumėt, mus visada pasieks Jūsų begalinis ilgesys. Mes neleisime, kad Jūs gyventumėte amžinu laikimu. Visada Jūsų balsas pašauks į gimtąją pastogę. Kai pavargsite, mes užstosime Jus nuo gyvenimo audrų ir vėjų….. O dabar leiskt mums atsiremti į Jūsų pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui. Lai Jūsų akių žiburėliai tebus kelrode žvaigžde mūsų gyvenimo kely…

Ačiū tėveliai, už jaunystę mūsų,
Už polėkį, laimingąsias dienas,
Už meilę, kurią gavome iš jūsų,
Už viską viską iš širdies dėkojame mes.

Sakykit Tėveliai ,iš kur bėga meilės upės?
Iš Jūsų rankų ,lūpų, iš širdies?
Tik Jūs vieni paguodžiat mus suklupus,
Kada kiti pagiežos negailės.
Jūsų širdyse skaidriausieji šaltiniai
Mums gėrio, laimės ,džiaugsmo sklidini,
Į mūsų taurę pilate lyg vyną
Kai grįžtame sužvarbę iš toli.
Jūs delnai paglosto ir sušildo
Švelniai priglaudžia prie karštos širdies,
Išblaško nerimą, grąžina viltį,

Ir tiesia kelia musu ateities…”

4.”Plaukuose jau sužvilgo sidabras, bet tai nieko-gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsnių paliesti dideli juk užaugom vaikai.
Aš už daug ką turiu Tau dėkoti:
ir už meilę, kurią man davei,
ir už tai, kad išmokei šypsotis,

ir už tai, kad begriūnant laikei.

Tiktai vieno, Tėveli, manęs neišmokei-kaip dėkoti nežinome Tau.”

5. “Mieli tėveliai, šiandien Jūs braukiate ašarą…kaip ir tada, kai mes žengėme pirmą žingsnį. Bet šiandien pirmą žingsnį žengiame mes kartu ir jau į mūsų bendrą gyvenimą. Todėl norime Jums padėkoti už laimingą vaikystę, už meilę, kurią gavom iš Jūsų, už viską viską - iš širdies.”

6. “Priimkite pagarbą, priimkite švelnų žodį
Priimkite rugpjūčio tylą laukuose,
Kaip gera šiandien mums
Visiems žinoti, kad graži šventė
Ir nerimas Jūsų širdyse.
Jums už užauginimą -
Artojo triūsas ir poeto eilės,
Žvaigždžių mirgėjimas
Bendro gyvenimo keliuos,
Ar būtų tiek giedros be jūsų meilės
tėvystės ir motinystės pareigos šventos?”

7. “Lik sveika, brangioji mama,
Sapnuoki vien gerus sapnus,
O man kelionės vėjai šnara,
Neverk - sugrįšiu į namus.
Kokia žavi, kokia jaunystė,
O tu pasauly tik viena,
Ir kaip galėčiau nesugrįžti,
Sugrįšiu, tik jau ne viena.
Palaimink, mama, tėti mus,
Akimirkai paliekame namus.
Už viską leiskit nusilenkt,
Už viską prašome atleist.”

8. “M.

Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė
Jums rengiu juokingus spektaklius.
Tėti, atmenu, kaip nešdavai per pievą,
Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu.
Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą
Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu.
Mamyt, tu dar mokinai širdies klausyti,
Pameni, kaip kūrėm ateities planus?
Ir suprast padėjai - ne bėda suklysti,
Privalu vėl keltis ir išlikt žmogum.

V.

Juk mes nenukrentame ant žemės, kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai. Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos. Nors tos mielos rankos jau sukietėjo nuo gyvenimo darbų, tačiau mums jos visada lieka švelnios.

M.

Mieli tėveliai, šiandien mes dėkingi jums užtai, kad mus auginote, mylėjote ir atlydėjote iki šio reikšmingo gyvenimo posūkio - mūsų šeimos kūrimo.

V.

Dėkojame už visas nemigo naktis, už didesnius ir mažesnius rūpestėlius, kuriuos rinko jūsų rankos, už tą užuovėją, kurią mes turėjome jūsų namuose, už pamokančius ir paguodžiančius žodžius, kurie lydėjo kopiant vaikystės, jaunystės ir paauglystės laipteliais…”

9. “Brangūs , Tėveliai, Jūs nepaliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų - upė be vandens,
Tad būkit laimingi, dar pašventins
Dirvos gyvą kvapą savo delnuose.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų
Tad ir dabar prisisėmę ištvermės
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo vyriausius vaikus.”

10. “Tėvų namai - brangiausias lizdas,
Švenčiausia Žemėje vieta.
Tegul likimo nuožmūs vėjai
Čia neužklysta niekada.
***

Tegul tėveliams mylimiesiems
Bus šilta ir jauku namuos,
Tegul dar šimtą laimės metų
Raiba gegulė iškukuos.
***

Šiandien norim ačiū Jums ištarti,
Laime ir Džiaugsmu pasidalint.
Ir su pagarba žemai Jums nusilenkę,
Norim prisiglausti prie Jūsų rankų.
***

Iš Jūsų išmokome kantrybės.
Iš Jūsų išmokome tiesos.
Ąžuolo ir geležies stiprybės,

Meilės darbui, duonai pagarbos.”

11. “Paklaidžioję likimo vingiais,
Pažinę laisvę ir vargus,
Sušilti visada sugrįžtam
Į mylimus tėvų namus.

Prie mielo židinio susėdę,
Vėl pasijusime maži,
O visos negandos ir bėdos
Išeis kažkur toli toli..
***

Jei pasaulyje Jūsų nebūtų,
Gerumas ir meilė netektų vardų.
Nešildytų saulė, šaltiniai išdžiūtų

Ir žemė visa apsitrauktų ledu.”

12.” Angelas vardu mama

- Tavo angelo vardas neturi jokios reikšmės, tu kviesite savo angelą žodžiu: Mama.”

Labai seniai buvo vaikas, pasiruošęs gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo:
- Kaip aš gyvensiu žemėje būdamas toks mažas ir bejėgis?
Dievas atsakė:
- Iš daugelio angelų, aš išsirinkau vieną tau. Ji lauks tavęs ir rūpinsis tavimi.
- Bet pasakykite man, čia Danguje, aš nieko kito nedarau kaip tik dainuoju ir šypsausi. To man pakanka, kad būčiau laimingas.
- Tavo angelas dainuos tau ir šypsosis kiekvieną dieną. Ir tu jausi savo angelo meilę ir būsi laimingas.
- Ir kaip aš sugebėsiu suprasti ką žmonės man sakys, jei aš nemoku jų kalbos?
- Tavo angelas sakys tau gražiausius ir saldžiausius žodžius, kuriuos kada nors esi girdėjęs ir su kantrybe bei rūpesčiu, mokys tave kaip kalbėti.
- O ką man daryti, kai norėsiu kalbėti su Jumis?
- Tavo angelas sudės tavo rankas kartu ir mokys tave, kaip melstis.
- Aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių. Kas apsaugos mane?
- Tavo angelas gins tave, net jei reikės rizikuoti savo gyvybe.
- Bet aš liūdėsiu, nes daugiau nematysiu Jūsų.
- Tavo angelas visada kalbės su tavimi apie mane ir mokys kaip grįžti pas mane, nepaisant to, aš visada būsiu šalia jūsų.
Tuo metu Danguje buvo daug ramybės, bet jau buvo galima išgirsti balsus iš žemės, ir vaikas paskubomis tyliai paklausė:
- O Dieve, jei aš jau iškeliauju, prašau pasakyk man mano angelo vardą.

- Tavo angelo vardas neturi jokios reikšmės, tu kviesite savo angelą žodžiu: Mama.”

Patiko (16)

Rodyk draugams

komentarai (2) | “Padėkos žodžiai tėvams”

  1.   maja rašo:

    Norėčiau sugražint dienas man paaukotas,
    Noreciau sugrazint jaunyste, ateities planus.
    Jeigu galeciau, atiduociau svajones sparnuotas,
    Bet Dievas mato, as to negaliu.
    Is jusu laiko pastaciau sau busta,
    O is jaunystes jusu pasisiudinau rubus.
    Jusu svajones man nuo siol paklusta,
    Jei tai grazinciau, tapciau beturciu.
    As lygiai taip, kaip jus mane ismoket,
    Ta pati atiduodu, tik saviems vaikams.
    Mielieji, aciu, kad klaidas parodet,
    Kaip nuostabu mylet ir buti mylimam.
    [Ilona Bumbliauskieneė]

    Ačiū, Tėveliai, už jaunystę,
    Už polėkį, laimingąsias dienas,
    Už meilę, kurią gavome iš Jūsų,
    Už viską viską iš širdies dėkojame mes..

    Kiekvieną kartą, kai šypsausi, verkiu, džiaugiuosi ar liūdžiu, aš visada esu dėkinga Jums, mieli tėveliai, už mano gimimą, už šypseną, už gyvenimo pilnatvę, už kelią, kuriuo mokėte ir mokote eiti, už pirmą pabarimą, už švelnumą, už žaidimus ne tik vaikystėje, bet ir paauglystėje ir jaunystėje. Ar atsimenate, tėtuk ir mamyte, kaip žaisdavome domino? Žaidimą “Cirkas”, kai niekas nenorėdavo nusileisti su ožka žemyn…Ar pamenate pirmuosius mano draugus ir ilgėlesnius pasisėdėjimus? Ar pamenate, kai tą akimirką, kai supratome visi, juk aš jau nebe vaikas . Nors Jums visada tokia ir liksiu. Mažytė Jūsų dukra, kuriai reikia šilumos, pagalbos, užuojautos šypsenos. Man visada reikės Jūsų patarimo, meilės, supratimo, Jūsų buvimo šalia. Man visada reikės, kad aš žinočiau, jog Jūs esate šalia. Šiandien susieju gyvenimą su man labai artimu ir brangiu žmogumi, kuris nuo šiol irgi tampa mano kelrode žvaigžde. Bet atminkite, aš niekada nepamiršiu Jūsų ir visada būsiu dėkinga, kad esu…
    Myliu Jus visa širdimi ir dėkoju už gerumą, meilę, šilumą, nuoširdumą ir tikrą nepakartojamą vaikystę, paauglystę ir jaunystę. Dar kartą ačiū Jums, tėveliai, už viską. Visada Jus mylėsiu.

    Read more: http://www.ltvirtove.lt/sveikinimai.php?lt=padekos_zodziai_teveliams#ixzz32vR2MMEk

  2.   Graveris rašo:

    Kol dar nebuvome tapę tėvais,
    Niekada neverkėm matydami ašaras.
    Niekada nesikraustydavom iš proto iš laimės
    Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
    Niekada nesėdėdavom naktį
    Žiūrėdami į miegantį vaiką.
    Mes niekada nesikeldavom kas 10 minučių
    Tiesiog įsitikinti, kad viskas…tvarkoje.
    Kol dar nebuvome tapę tėvais,
    Niekada nelaikydavom rankose miegančio vaiko,
    Nes gaila padėti.
    Niekada mūsų širdys nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių,
    Kad kažkam negalėjom palengvinti skausmo.
    Kol dar nebuvome tapę tėvais,
    Nežinojome ką reiškia jausti,
    Tarsi širdis būtų išlipusi iš kūno
    Daugiau rasite > http://www.gravideja.lt/graviravimo-paslaugos/padekos-tevams-vestuviu-proga/

Rašyk komentarą